neitinis

néitinis sm. (1) 1. Vrn neklaužada, išdykėlis, nevidonas: Ot néitinis, visus mano obuolius nuskynė Rud. Oi tu, néitini, aš tau parodysiu kiaules po žirnius ganyt! Mrk. 2. euf. velnias, nelabasis: ^ Išsitepei, tai kap néitinis dabar atrodai Nč.